PATARIMAI TĖVAMS, KAIP PALENGVINTI PIRMOKO ADAPTACIJĄ MOKYKLOJE

Smulkiau
Atnaujinta: 2022 m. rugsėjo 15 d., Ketvirtadienis 16:33
Peržiūros: 482

 

PATARIMAI TĖVAMS,

KAIP PALENGVINTI PIRMOKO ADAPTACIJĄ MOKYKLOJE

                       

          Kai  pirmokėlis peržengia mokyklos slenkstį, tėveliams neramu, jiems svarbu, kad jų vaikas pritaptų mokykloje. Adaptacija mokykloje – tai procesas, kurio metu mokinukas prisitaiko prie naujos aplinkos. Pirmokui reikia priprasti prie mokyklos ir mokykloje nustatytos tvarkos, kitokių nei namie ar darželyje ugdymo būdų. Toliau lavėja vaiko loginis mąstymas, suvokimas, vaizduotė, dėmesys, atmintis, kalbiniai sugebėjimai, plečiasi žodynas. Įgyjant daugiau socialinės patirties, mažėja vaiko egocentrizmas, palaipsniui nyksta aplinkos baimė. Vieni vaikai naujoje aplinkoje prisitaiko lengviau, kiti sunkiau. Adaptacijos periodą mokykloje išgyvena ne tik pirmokai, bet ir penktokai bei naujokai. Kad vaikas lengviau prisitaikytų  naujoje aplinkoje, svarbi ne tik mokytojų, bet ir tėvų pagalba.

Keletas rekomendacijų mokinių tėvams, kaip palengvinti vaiko adaptaciją mokykloje:

  • Stebėkite vaiko elgesį ir savijautą: kokios nuotaikos vaikas išeina į ugdymo įstaigą ir kokios grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria. Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė vaiko elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia), atsirado somatiniai simptomai (galvos ar pilvo skausmas, pykinimas ir panašiai).
  • Pirmokėlis mokykloje iš pradžių gali jaustis nesaugiai. Paklauskite, kodėl jis iš mokyklos namo grįžo liūdnas ar suirzęs. Jei vaikas namiškiams sako, jog mokykloje jam nepatinka ir nenori jos lankyti, reikėtų dažniau bendrauti su mokytoja, aiškintis nenoro priežastis.
  • Kalbėkite su vaiku. Vaikui bus lengviau įveikti adaptacijos problemas, kai jaus, kad tėveliams rūpi, kaip jam sekasi mokykloje, kai gali namuose pasidalinti savo patirtais išgyvenimais. Kalbėdami su vaiku, stenkitės atsiriboti nuo savų rūpesčių, pokalbio laiką skirkite tik vaikui, stenkitės išklausyti. Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne Jūsų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, kaip Jūs suprantate vaiko sunkumus, įsijaučiate į jo situaciją.
  • Vaiko motyvacija labai priklauso nuo tėvų motyvacijos, o tėvų nerimą perima ir vaikai. Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės klausimais: "Ar labai bijai eiti į mokyklą?". Jei vaikas jaučia tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir patys turėjote panašių išgyvenimų. Net ir juokais negąsdinkite savo vaiko mokykla. Iš pirmo žvilgsnio atrodantys nekalti pasakymai (pvz., ,,Tuoj ateis rugsėjo 1-oji, baigsis tau katino dienos“) tik didina mokyklos baimę.
  • Kiekvienas vaikas yra individualus. Drovesniam vaikui labai tiktų nupiešti mokyklą, draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai kartu. Judresniam, aktyvesniam vaikui po pamokų tiktų aktyvi veikla ar sportas, kas padėtų atsikratyti įtampos ir per dieną susikaupusio nerimo.
  • Nelyginkite savo vaiko gebėjimų su jo brolių / sesių ar draugų gebėjimais. Stenkitės nenuvertinti savo atžalos. Sakydami "Tu nieko nesugebi gerai padaryti", "Ir vėl be manęs nedarai namų darbų" didinsite vaiko nepasitikėjimą ir nusivylimą savimi.
  • Pastebėkite nors menką vaiko pažangą mokantis, taip ugdysite teigiamą požiūrį į mokymąsi.
  • Mokykite vaiką savarankiškai dirbti bei pasirūpinti savimi (pvz., apsirengti, užsirišti batų raištelius). Dažnai tėvams atrodo, kad, jei vaikui nesiseka, visuomet jam reikia padėti ar net padaryti už jį. Nesistenkite pradėtą darbą atlikti už vaiką, mokykite vaiką pradėtą darbą užbaigti pačiam.
  • Skatinkite vaiką bendradarbiauti, dalintis, mokykite spręsti kylančius konfliktus, sulaukti savo eilės ar suaugusiojo dėmesio nesupykus.
  • Tikėkite vaiko sėkme, palaikykite savo vaiką. Mylėkite ir priimkite jį tokį, koks yra. Būkite kantrūs adaptacijos metu, dažniau švelniai apkabinkite, nuoširdžiai pasikalbėkite.
  • Nuolat bendraukite su klasės mokytoja. Atsiradus vaiko elgesio ar emociniams sunkumams, nebijokite ieškoti pagalbos. Jei pasibaigus pirmajam pusmečiui Jūsų vaikas vis dar nepritapo naujoje mokykloje ar klasėje, verta ieškoti pagalbos. Galite kreiptis į mokykloje ar švietimo pagalbos tarnyboje dirbantį psichologą.

                                                                                       Parengė psichologė Violeta Sabanskienė